Home / Aktualijos Ukmergėje / Ukmergės apskritis nebus atkurta?

Ukmergės apskritis nebus atkurta?

Praėjusiais metais buvo prasidėjusios kalbos apie tai, jog ruošiamasi perbraižyti teritorines valstybės suskirstymo ribas – apskritis. Tai buvo norima padaryti tam, kad nebūtų prarasta dalis Europos Sąjungos paramos. Ukmergės rajoną buvo norima priskirti Utenos apskričiai. Tam aktyviai bandė priešintis Ukmergės politikai bei visuomenės veikėjai. Jų teigimu, Ukmergės pati turėtų būti apskrities centru. Panašu, kad Vyriausybė šiuo metu turi kitokį planą. 

Ukmergės apskrities idėjos šalininkai parengė planą, kuriame Ukmergė taptu apskrities centru, o apskritis būtų sudaryta iš Ukmergės, Anykščių, Širvintų ir Molėtų rajonų.

Deja, bet panašu, kad šiam planui nelemta išsipildyti. Po kilusio nepasitenkinimo Vyriausybė planus dėl apskričių ribų perbraižymo atidėjo. Galų gale buvo prieita prie kitokio sprendimo – dviejų regionų steigimo.

Šį planą paaiškina Lietuvos savivaldybių asociacija:

Lietuvoje bus sudaryti du planavimo regionai – Sostinės regionas iš Vilniaus apskrities bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas iš likusių 9 apskričių.

Tokį sprendimą priėmė Vyriausybė sausio 6 dieną, trečiadienį. Sprendimas sudaryti du skirtingo ekonominio išsivystymo lygio regionus yra vienas iš parengiamųjų darbų ruošiantis kitam Europos Sąjungos (ES) finansiniam laikotarpiui, pranešė Vyriausybė.

ES finansinės investicijos skirtingo ekonominio išsivystymo lygio regionams – mažiau išvystytiems, pereinamiesiems ir labiau išvystytiems – nėra vienoda. Planuojant paramos dydį, naudojami pagal dabar galiojantį ES teritorinių statistinių vienetų klasifikatorių suskirstytų regionų statistiniai duomenys. Pagal šį klasifikatorių Lietuva laikoma vienu regionu.

Vilniaus regionas, kuriame koncentruojasi pagrindinių įmonių buveinės, užsienio investicijos, valdžios sektoriaus įstaigos, pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius viršija ES vidurkį ir Lietuvą smarkiai kelia į viršų. Vienam gyventojui tenkanti BVP dalis Vilniaus regione šiuo metu gali siekti iki 110 proc. ES vidurkio. Likusioje Lietuvos dalyje vienam gyventojui tenkanti BVP dalis 75 proc. ES vidurkio nesiekia ir nelabai tikėtina, kad artimiausiais metais sieks.

Neatlikus jokių veiksmų Lietuva būtų priskirta pereinamųjų regionų kategorijai, ir ES skiriama parama sumažėtų iki 60 proc. buvusios apimties – nuo 6,8 iki 4,1 mlrd. eurų.

Panaši praktika – turėti atskirą sostinės regioną – yra daugelyje ES valstybių.

Pasak pranešimo, sudaromi ne administraciniai, o statistiniai regionai, todėl kasdieniniame gyvenime ir veikloje pokyčių nepajus nei gyventojai, nei įmonės, nei institucijos.

Komentuoti

Turite komentarų? Komentuokite!