Home / Verslas / Mažiausių algų sostinė – Zarasai: net meras alkoholio važiuoja pirkti į Latviją

Mažiausių algų sostinė – Zarasai: net meras alkoholio važiuoja pirkti į Latviją

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Zarasai
Šaltinis: 15min

Zarasų rajono meras neslepia, kad alkoholio važiuoja pirkti į Latviją, kur pigiau. Vietos baldų gamintojas jam taip reikalingą elektriką gaudo per visą Lietuvą. Danų siuvimo įmonės vadovė siuvėjų ieško Ukrainoje. Puikia gamta garsėjantys Zarasai yra vienintelis Lietuvos rajonas, kuriame vidutinė alga nesiekia nė 600 eurų. Verslininkai investuoti čia nėra linkę, mat nėra žmonių, taigi nei darbuotojų, nei klientų verslui Zarasuose nepakanka.

Nuo didmiesčių nutolę, šalia Latvijos sienos esantys Zarasai matuojasi skurdžiausio rajono karūną. Statistikos departamento duomenimis, tik šiame rajone gyventojų vidutinė alga „į rankas“ nesiekia nė 500 eurų, o pagal nedarbo lygį rajonas – priešpaskutinis Lietuvoje.

15min apsilankė Zarasuose, kur bandė atsakyti į klausimą, kodėl gražaus gamtovaizdžio ir ežerų turtingas kraštas tapo Lietuvos skurdo sostine.

J.Lapienytės/15min nuotr./Mažiausias vidutinis atlyginimas – Zarasuose

Nedarbas – didžiausias, bet samdys ukrainiečius

Jeigu mokate siūti ir gyvenate netoli Zarasų – darbo vieta jums garantuota visam gyvenimui. Tačiau zarasiškiai siūti, matyt, nei moka, nei nori.

„Todėl neturiu kitos išeities, tik samdytis ukrainietes. Būsiu rajone pirmoji, atsivežusi siuvėjas iš Ukrainos, nes kitu atveju stotų gamyba“, – 15min skundėsi Romualda Mozūrienė, vadovaujanti vienai didžiausių Zarasų rajono įmonių „Engel Dali“. Tai bendra Lietuvos ir Danijos įmonė, siuvanti ir eksportuojanti viršutinius drabužius.

Atrodo neįtikėtina – Zarasuose nedarbo lygis yra antras pagal dydį. Čia 14 proc. gyventojų yra bedarbiai, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei Lietuvos vidurkis. Tačiau siuvėjų ieškoma Ukrainoje.

R.Mozūrienė jau surengė vaizdo konferenciją su kandidatais – taip atsirinko būsimus darbuotojus. Kai kurios siuvėjos atvyks iš karo nusiaubtų regionų.

„Kitu atveju tektų uždaryti gamyklą. Vežamės žmones ir iš Visagino, bet vis tiek trūksta. Danai norėtų didinti užsakymus, bet mes tiesiog neturime pakankamai darbo jėgos“, – atviravo viena didžiausių rajono darbdavių.

Rugpjūtį kėlė atlyginimus

Šiuo metu įmonėje dirba daugiau kaip 333 darbuotojai, geriausiais laikais jų buvo 450. Kažkada per savaitę pasiūdavo 550 vyriškų kelnių, dabar – 4000.

O gal viskas dėl žemų atlyginimų? Zarasai yra vienintelis rajonas Lietuvoje, kur alga „ant popieriaus“ nesiekia nė 600 eurų.

„Engel Dali“ įmonėje vidutinis atlyginimas, „Sodros“ duomenimis, siekia 549 eurus. Tiesa, tai liepos mėnesio duomenys. Rugpjūtį, pasak R.Mozūrienės, algos darbuotojams buvo padidintos.

„Siuvėjos, ypač ilgiau dirbančios, uždirba tikrai daugiau. Rugpjūtį, matau algalapius, žmonės uždirbo daugiau kaip 600–700 eurų“, – sakė R.Mozūrienė. Pasak jos, atlyginimas priklauso nuo to, kiek išdirbta valandų.

Paliekame siuvyklą ir sukame pas baldininkus. Šie irgi skundžiasi specialistų trūkumu.

Mėgsta ne darbą, o pašalpas

Bendra lietuvių ir švedų kapitalo įmonė „Akadas“ važiuoja senomis vėžėmis – medžio masyvo lauko baldus prie Zarasų gamina jau apie du dešimtmečius. Dabar ruošiasi ir langų bei durų gamybai, kad sumažintų sezoniškumą.

Bendrovė, kurioje šiuo metu dirba 92 asmenys, sulaukia norinčių dirbti jaunuolių, tačiau jie Zarasuose neužsibūna – neretai emigruoja. „Akado“ direktoriaus pavaduotojas Ignas Komka 15min pasakojo, kad kuo toliau, tuo sunkiau rasti kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų, kuriems neužtenka vien pašalpų. Kartais specialistų paieška išvargina.

J.Lapienytės/15min nuotr./„Akadas“

 

„Mūsų elektrikas išėjo iš mūsų. Mes jį samdėme iš Utenos. Jis išėjo, nes rado ten vietoje darbą. Ieškojome elektriko kelis mėnesius, bet neradome. O be elektriko prapultume, todėl susitarėme ir susigrąžinome elektriką sau. Geresnes sąlygas susiderėjo“, – pasakojo I.Komka.

Nors bedarbių Zarasuose – itin daug, darbdaviai rinktis neturi iš ko. Nes, kaip kartojo ir I.Komka, ir netgi Zarasų meras Nikolajus Gusevas, daugelis bedarbių yra nelinkę dirbti – labiau mėgsta nedarbo išmokas ir pašalpas.

„Trūksta darbo jėgos, patikimos, efektyvios darbo jėgos. Yra žmonių, kuriuos siunčia darbo birža. Jie ateina, pabando ir patys išbėga, nes pamato, kad reikia dirbti. Arba tiesiog netinkami“, – pasakojo I.Komka.

J.Lapienytės/15min nuotr./Bendrovės „Akadas“ direktoriaus pavaduotojas Ignas Komka

Panašiai kalbėjo ir R.Mozūrienė: „iš 15 Darbo biržos atrinktų kandidatų dirbti ateina vienas, o ir tas galiausiai dingsta.“

Zarasiškiai neskursta?

Kodėl taip atsitiko, kad Zarasuose taip trūksta darbo jėgos? „Engel Dali“ vadovė pasakoja, kad mokyklos iki šiol neruošdavo siuvėjų. „Tik pastaruosius dvejus metus jos yra ruošiamos, o mūsų įmonė veikia jau 17 metų. Anksčiau niekam nerūpėjo, ką reikia ruošti“, – tvirtino darbdavė.

Nors rajone – kone didžiausias nedarbas Lietuvoje, tačiau gyventojai, kaip pastebi pašnekovė, neskursta.

„Atvirai sakant, aš nežinau, iš ko gyvena zarasiškiai. Bedarbių daug, tačiau prekybos centrai pilni žmonių. Iš pašalpų žmonės gyvena, sako, kad neapsimoka dirbti“, – paaiškino R.Mozūrienė. Kartais siuvėjos palieka bendrovę ir nutaria gyventi iš bedarbio pašalpų. Praėjus metams vėl sugrįžta.

Todėl ji pasirengusi nuomoti butus ukrainiečiams, kad tik nereikėtų stabdyti gamybos. 300 darbuotojų kolektyvui vadovaujanti moteris neabejoja, kad atlyginimus reikės kelti.

J.Lapienytės/15min nuotr./Mažiausias vidutinis atlyginimas – Zarasuose

Baldininkas: nepakeičiamų bus

I.Komka atviravo, kad anksčiau įmonės menkiau vertino darbuotojus. Mat darbo jėgos pasirinkimas buvo didesnis, todėl žūtbūt išlaikyti specialistų niekas nesistengė. Nori – eik.

„Tiems darbuotojams, kurie yra kvalifikuoti, nori dirbti ir gali dirbti, jei jie ateina ir paprašo kelti atlyginimą, jeigu yra galimybės, pakeliame. Negali sakyti, kad nepakeičiamų nėra, bet šiuo metu darosi panašu, kad bus taip – bus nepakeičiamų“, – kalbėjo „Akado“ atstovas.

Pasak jo, bendrovėje dirba kiek daugiau žmonių, nei jai reikia, tačiau atleisti darbuotojų „Akadas“ neskuba.

„Jeigu žmogus gerai dirba, mes stengiamės jį išlaikyti. Ne visada pavyksta. Dabartinė situacija su emigracija viską sunkina“, – sakė I.Komka.

Vidutinis darbo užmokestis bendrovėje – 506 eurai, neatskaičius mokesčių. Kai kurie darbuotojai yra nekvalifikuoti, todėl gauna minimumui artimą užmokestį, tačiau tokie kvalifikuoti darbuotojai, kurių rasti yra labai sunku, pavyzdžiui, staklininkai, dažytojai, aptarnaujantis personalas (elektrikas, suvirintojas), uždirba daugiau.

J.Lapienytės/15min nuotr./Mažiausias vidutinis atlyginimas – Zarasuose

„Kvalifikuotą, atsakingą darbuotoją surasti yra labai sunku“, – pabrėžė I.Komka. Stebuklingų sumų įmonė, žinoma, neišgali mokėti, mat kaip ir kitos Zarasų bendrovės, susiduria su tomis pačiomis problemomis.

„Nepalanki darbo vieta. Visiems ne pakeliui. Yra bendras kelių tinklas, srautai. Zarasai yra labai nepalankioje geografinėje padėtyje. Bet sukamės kaip galime. Kad gautume lengvatų, išsikėlėme iš miesto teritorijos. Visai kitokie apmokestinimai elektros, šilumos tinklų, nekilnojamojo turto. Viskas susideda“, – aiškino I.Komka.

Paklausti dėl mokesčių sukame pas rajono merą Nikolajų Gusevą, kurio kabinete kalba pasisuka prie alkoholio akcizo skirtumų Latvijoje ir Lietuvoje.

J.Lapienytės/15min nuotr./Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas

Svaigalus Latvijoje perka ir meras

– N.Gusevas: Kas liečia alkoholio įstatymą, tai mes, kaip kad Kaunas važiuoja į Lenkiją, mes važiuojame per Medumą (pasienio punktas), 9 kilometrai ir perka alų.

– 15min: Buvot, mere, pats?

– N.Gusevas: Jo, buvau.

– 15min: Daug pigiau?

– N.Gusevas: „Carlsberg“ pas mus kainuoja eurą devyniolika, ten 69 euro centai. Ir depozitas dar – taromatai priima, tai dar 10 centų. Tai išeina 59 euro centai. Vat jums ir ekonomika.

Tai, kad šalia Latvija, Zarasų šiaip negelbsti. Skurdi ta Latvijos dalis, atviravo N.Gusevas.

„Mes važiuojame pramogauti į Daugpilį, o Daugpilis čia atvažiuoja gražios gamtos, cepelinų pavalgyti ir „Norfoj“ apsipirkti. Šiandien penktadienis, galite nuvažiuoti ir pamatysite – prie „Norfos“ mašinos vien latviškais numeriais“, – pasakojo rajono meras.

Ne itin optimistiškai jis apibūdino Zarasus – rajonas atokus, senstantis, emigruojantis. Mažai žmonių – mažai ir darbuotojų, taip pat ir vartotojų. Todėl net ir turizmo sektorių vystyti nėra lengva. Atvykstantiems vien gamtos neužtenka, reikia ir SPA, viešbučio, o tokio Zarasai neturi, ir investuotojų neranda.

„Kalta ir socialinė politika. Žmonės gauna išmokas, pašalpas, ir jie nenori mokytis ir dirbti sudėtingo darbo. Yra daug pavyzdžių, kai matau žmogaus požiūrį „kam man eiti dirbti, jeigu aš gaunu išmoką, ir jeigu gaunu už dirbantį žmogų 30 eurų tik mažiau“, – N.Gusevas pasakojo, kad per metus čia miršta 400 žmonių, gimsta vos 120. Smarkiai mažėja mokinių skaičius – 2003 į mokyklas atėjo 3,4 tūkst. mokinių, 2017 metais – jau tik 1,4 tūkst.

O štai į Salako pagrindinės mokyklos Baibių ugdymo skyrių neatėjo mokytis nė vienas iki mokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikas. Zarasų rajone lieka tuščios ne tik mokyklos.

Rusai atsitraukė

Prie išvažiavimo iš Zarasų stovintis didelis apleistas pastatas – parduodamas. Neseniai čia viešbutį bandė kurti Rusijos investuotojai, tačiau dėl susiklosčiusios nepalankios geopolitinės padėties pasitraukė.

„Dauguma akcijų yra Maskvos verslininkų. (…) Šiandien jau galima statyti, bet jie dvejoja. Kalbėjau, jie čia buvo atvažiavę, sakė, kad dar dvejoja“, – sakė meras.

O rajono savivaldybės administracijos direktorius Ramūnas Keršys pridūrė, kad vien į projektą buvo investuota apie 100 tūkst. eurų, tačiau pašliję Rusijos santykiai su Vakarais sugriovė investuotojų planus.

„Tai kerta per vizas, buvimą Lietuvoje, tada Rusijai buvo paskelbtos sankcijos, ten jų verslai užsidarė. (…) Buvo užsienio verslininkų, jie padarė projektą, sukišo nemažus pinigus, bet galiausiai pakėlė rankas. Dabar, važiuodami į Vilnių, matysite pastatą parduodamą. Ten anksčiau buvo Šaulių namai. Buvo netgi išduotas statybos leidimas“, – aiškino R.Keršys.

Nepasisekusios rusų investicijos

Tačiau viešbučio Zarasams žūtbūt reikia. Didžiausia kliūtis – klientų trūkumas. Mat Zarasuose ne tik mažai žmonių, bet jie ir įsikūrę atokiai.

Investuotojo tikisi kitąmet

„Gamyklų, dangoraižių čia nepristatysime. Tikslas – vystyti kurortines vietoves, kad žmonės gautų kuo daugiau gerų paslaugų. O jų trūksta. Trūksta ir maitinimo paslaugų, kokybiškų nakvynės paslaugų“, – kalbėjo N.Gusevas

Kad ir kaip keistai skambėtų – Zarasai turi kurorto statusą, tačiau čia nėra nė vieno viešbučio.

Pasak mero, šiuo metu yra aktyviai dirbama su investuotojais ir viliamasi kitąmet pradėti vystyti viešbučio Zarasuose projektą. „Manau, kad tai yra realu. Dirbame ganėtinai stipriai, kitais metais startuos“, – pridūrė jis.

Tuo metu R.Keršys prisiminė ir nepavykusius bandymus vystyti turizmą.

J.Lapienytės/15min nuotr./Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Ramūnas Keršys

„Pas mus buvo 3–4 bandymai statyti SPA, viešbučius. Darė verslininkai analitines studijas. Jie pamato, kad statyti viešbutį šalia Druskininkų, kur yra didesni srautai, jiems atsiperka greičiau. Pas mus, deja, labai išreikštas sezoniškumas.

Pastatėme wake trasą ir atidavėme ją koncesininkui. Bet palyginkime ją su Vilniaus trasa ant Minsko plento, tai ji ten sukasi nesustodama. Pas mus objektas didesnis, gražioje vietoje, bet tuščias“, – pasakojo administracijos direktorius.

Zarasai – it miegamasis sostinės rajonas

Savivaldybės vyrai tikisi iš Zarasų padaryti tikrą kurortą. O rajono laikraščio „Zarasų kraštas“ redaktoriaus Valdo Šerėno vizija visai kitokia.

„Geriausiu atveju tai miegamasis Vilniaus ar Utenos rajonas. Tendencija tokia yra. Išvažiuoja jauni žmonės, kurie čia turi šaknų. Po to grįžta, kai išeina į pensiją, nes čia kainos kitos. Perka butus ir apsigyvena“, – apie gyvenimą Zarasuose pasakojo V.Šerėnas.

J.Lapienytės/15min nuotr./Mažiausias vidutinis atlyginimas – Zarasuose

V.Šerėno manymu, niekas Zarasuose nesikeis, jeigu nepasikeis regioninė politika.

„Čia niekas neišsispręs, jeigu valstybė į regionus nepažiūrės kitaip. Aš pats Zarasuose neinvestuočiau. Investuočiau prie Vilniaus, prie Kauno, prie Klaipėdos, kadangi mokesčiai yra vienodi. Be mokestinių lengvatų čia nieko nebus. Tik ramus, gražus miestelis“, – pridūrė jis.

 

 

 

 

Komentuoti

Turite komentarų? Komentuokite!