Home / #atnaujinkimeUkmerge / Savivaldybėje sušaukta spaudos konferencija

Savivaldybėje sušaukta spaudos konferencija

    Pirmadienį Ukmergės rajono savivaldybėje įvyko spaudos konferencija. Vietos žiniasklaidos atstovai į ją buvo pakviesti po praėjusios savaitės įvykio – kuomet sausio 17 dienos popietę maždaug per valandą (tarp 12:20 ir 13:30 val.) nuo Ukmergės piliakalnio nušliuožė dalis šlaito.

       „Skaudu, nemalonu. Siekiame teisingai informuoti visuomenę. Šiuo atveju nereikėtų moralizuoti, kad kažkas kažko nepadarė ar padarė blogai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas.

     Kartu su juo konferencijoje dalyvavo ir į vietinių laikraščių „Gimtoji žemė“ ir „Ukmergės žinios“ bei internetinių portalų vilkmerge.lt ir vilkmerge.eu atstovų klausimus atsakinėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agnė Balčiūnienė, Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Gediminas Narbutas, Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Aidas Dutkus ir Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos poskyrio vedėja Vilija Grabauskienė.

        Pasak R. Janicko, apie įvykusią nuošliaužą savivaldybės administracijai operatyviai pranešė rajono policijos pareigūnai. Jau netrukus savivaldybės atstovai atvyko ant piliakalnio įvertinti galimus padarinius ir iškart buvo inicijuotas piliakalnio šlaito pažaidų tyrimo darbo grupės sudarymas. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu šios darbo grupės pirmininke paskirta A. Balčiūnienė, o į grupės sudėtį įtraukti A. Dutkus, V. Grabauskienė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Artūras Sakalauskas, Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas Piotras Grigorjevas, Ukmergės miesto seniūnė Zita Pečiulienė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Loreta Vidžiūnienė.

      Darbo grupės atstovai, apžiūrėję įvykio vietą, pateikė preliminarias išvadas: nuošliaužos pagrindinė priežastis – piliakalnio apledėjusioje aikštelėje per atlydį susikaupęs vanduo, kuris bėgdamas per žemiausią piliakalnio aikštelės vietą, išgraužė nuošliaužą. Verta paminėti, kad žemiausia aikštelės vieta sutampa su anksčiau buvusių laiptų vieta. Iš seniau atliktų nuotraukų taip pat matyti, kad buvę laiptai įrengti piliakalnio įdubime. Šis įdubimas atliekant tvarkybos darbus buvo užpiltas. Taigi nuošliauža yra daugiausiai susidariusi iš supiltinio grunto – ne kultūrinio piliakalnio sluoksnio.

    Šiuo metu darbo grupė pasiūlė tokias laikinas apsaugos priemones: įrengti geotekstilinę dangą virš nuošliaužos, kuri apsaugotų nuo išorinių kritulių. Žemiausioje piliakalnio aikštelės dalyje įrengti lataką, kuris surinktų atbėgantį vandenį, o jį drenažiniu vamzdžiu nukreipti į papėdę.

    Galutinės darbo grupės išvados bus paskelbtos iki sausio 31 dienos, pasikvietus ir pasikonsultavus su šios srities ekspertais ir specialistais.

     Dėl saugumo visas Ukmergės piliakalnis šiuo metu yra apjuostas „Stop“ juosta – draudžiama ant piliakalnio šlaitų vaikščioti, čiuožinėti ir kt. Siekiant imtis visų saugumo priemonių, netrukus gali būti uždrausta ir kopti į viršų jo apžvalgos taku.

     „Su darbo grupės nariais patirtimi pasidalinę kolegos iš Kernavės rezervato ir Neries regioninio parko pažymėjo, kad piliakalnių nuošliaužos nėra stebėtinas reiškinys ir jų pasitaiko kiekvieną pavasarį, todėl stebėtina, kad Ukmergėje tai įvyko dar tik pirmą kartą.

      Naudojantis proga vertėtų paminėti, kad įrengto apžvalgos tako polinė sistema, galima sakyti, pasiteisino ir įrodė, kad šis sprendimas techniškai yra tobulesnis už prieš tai buvusius, nes leidžia vandeniui nekliudomai nubėgti ir nesudaryti prielaidų erozijai bei išvengti šlaitų deformacijų.

     Mes kol kas tvarkėme tik piliakalnio papėdę bei įrengėme apžvalgos taką. Paties piliakalnio tvarkybos darbus yra numatyta atlikti tik po išsamių archeologinių piliakalnio tyrimų. Pernai pradėtus tyrimus planuojama baigti šiemet. Pastarieji įvykiai viską turėtų tik paspartinti “,- sakė R. Janickas.

    Meras taip pat pagarsino ir iš viešosios įstaigos (VšĮ) „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ direktoriaus Zenono Baubonio gautą komentarą.

   Jame rašoma kad „Ukmergės piliakalnio projektavimo ir tvarkymo darbai buvo atlikti 1991-1995 metais Kultūros paveldo departamento lėšomis. Visuose piliakalnio šlaituose XX amžiaus devintame dešimtmetyje atsirado gilios išgraužos, kadangi ilgą laiką nebuvo prižiūrimi piliakalnio želdiniai. Laikui bėgant dėl šviesos stokos išnyko velėninė danga. Kadangi piliakalnis buvo dažnai lankomas, nereguliuojami lankytojų srautai ir lietaus vanduo suformavo gilias išgraužas, grėsė šlaitų nuošliaužos. Tvarkant piliakalnį buvo padarytas želdinių atrankinis kirtimas, išgraužų vietose įrengtas žvyro drenuojantis sluoksnis, išgraužose suplūktas priemolio ekranas ir jos užvelėnuotos. Užvelėnuoti aikštelės eroduojantys pakraščiai, lankytojų srautams reguliuoti įrengti laiptai piliakalnio šiaurės vakariniame ir pietrytiniame šlaituose. Piliakalnio šiaurės vakarinėje pašlaitėje, kur XIX a. ar XX a. pradžioje buvo nukasta dalis šlaito, atvežtiniu gruntu suformuotas žemių pandusas – krano, kuriuo 1993 – 1995 metais buvo užkeliamas tvarkymui reikalingos statybinės medžiagos, aikštelė. Šis žemių pandusas liko nedemontuotas ir vėliau pritaikytas kaip renginių scena. Taupant lėšas tuo metu atsisakyta ir kitų suprojektuotų pritaikymo lankymui darbų.

     Nuošliauža šiais metais susiformavo šiaurės vakariniame šlaite, anksčiau įrengtų laiptų vietoje. 1993-1995 metais šioje vietoje taip pat buvo išgrauža, kuri tvarkymo metu užpilta drenuojančiu žvyro sluoksniu ir užplūkta molio ekranu, užvelėnuota ir virš jos įrengti laiptai. Medžių šioje zonoje niekada ir nebuvo, tad jie įtakos nuošliaužos formavimuisi nedarė. 2016 metais archeologas Karolis Duderis kasinėjo piliakalnio viršuje, ties šia vieta esantį aikštelės kraštą ir sakė, kad tiriamame plote vasarą jau matėsi šlaito įtrūkimo plyšys. Tačiau buvusių laiptų vietoje išgrauža laiku nebuvo užlyginta, drėko dėl joje besikaupiančio ir tirpstančio sniego irtekančio vandens. Ši nuošliauža nusinešė žemyn 1993-1995 metais supiltus žemių sluoksnius ir dalį piliakalnio šlaito grunto.

     Keista, kad šlaito viršutinės dalies stabilumo neužtikrino po ankstesnių tvarkymų paliktas šlaito apatinėje dalyje supiltas žemių pandusas, dirbantis kaip šlaito atrama. Jis padės lengviau likviduoti pasekmes. Bet visgi jį reikėtų ateityje nukasti, kaip nevertingą intarpą, trukdantį lankytojams suvokti piliakalnio struktūrą. Po piliakalnio šlaitų tvarkymo darbų pabaigos prabėgus jau 23 metams, piliakalnio šlaituose išgraužų atsirado ir daugiau, kitose vietose. Nevykdant šlaitų sutvirtinimo darbų yra didelė tikimybė, kad nuošliaužų įvyks ir kitose vietose.“

Daiva Zimblienė

Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė

15 komentarai

  1. pasiteisinimai, pasiteisinimai, pasiteisinimai. nieks nekaltas, piliakalnis pats kaltas.

  2. Ukmergiškiai

    Visiems kas sudarkė piliakalnį GĖDA!!! Jeigu dar ten jums ir „nubirėjo“, tai tokie pinigai tikrai laimės neatneš!

  3. Kultūros ir paveldo ojekto neapgynė kultūros tarybos pirmininkas Romas Pivoras,kiki velnia jis ten veikia.

  4. Tai va, tegul papasakoja ponas Pivoras kodėl neapgynė Ukmergės piliakalnio. Ir kaip ruošiasi jį „lopyti“ jeigu bus išrinktas į merus!

  5. Baikit juokus, na kas jį rinks…

  6. Nors kaip visada, nėra ką rinkti. Tikiuosi, kad ukmergiškiai šį kartą supras, kad norint kažką Ukmergėje pakeisti teks pasirinkti Zeziulevičių🙂

  7. Kaip bebūtų, bet Pivoras atrodo kaip geriausias pasirinkimas šiai dienai. Vien todėl, kad pašonėje turi Varžgalį, kuris galės po ministerijas už rankos pavedžioti.

  8. Geriausia būtų, kad Pivoras meras, bet daugiau iš jo komandos niekas nepraeitų. Daugumą tegul sudaro kiti (varno, liberalų žmonės). Nes jeigu vėl Kopūstas taryboj, tai jokio skirtumo nuo šios tarybos. Navickienė, Jurkevičius… nu kamon, nepritapėliai, niekam nereikalingi žmogeliai. Ką jie gali?

  9. Baikit juokus, Varžgalis pas valstiečius yra bebalsis, niekas ten jo neklauso. Kur tas tiltas?

  10. Idomus mastymas. Po ministerijas dar už rankos pavedžiotu😊 Jau Graužinienė visus privedžiojo! Mums reikalingas meras, kuris pats, jeigu prireiks ir „iš kojos duris“ atsidarytų. O, aš manau, kad už Varną gal ir balsuotų, bet jis kaip tik netinkamą komandą pasirinko!

  11. Nesvarbu ar pavedžiotų, ar pats iš kojos atsidarytų. Svarbu kad ten važiuotų, kaulytų, būtų matomi. Kad verstų valdininkus ten važiuoti, dalyvautų projektuose, rašytų projektus, prašytų pinigų ir t.t. Dėl ko Širvintų pinskuvienė taip atgaivino širvintas? Ogi todėl kad išsireikalauja pinigų. Apie mūsų gi merą pajacą ten niekas nėra girdėjęs, nei jį kas matę. Šitie genijai viską bando išspręsti raštais. Jokio komunikacinio darbo, jokio supratimo kad taip reikia daryti. Rezultatais gėrimės visi kartu

  12. Jūs bent mero dienotvarkę pasiskaitykite, ten parašyta kur lankos ir būna …Beje ir beveik visi ministrai Ukmergėje buvę, bet čia argumentai nėra suprantami

  13. Pasiskaičiau. Ir ką? Vienas neįvardintas darbo vizitas į Vilnių. Neaišku ko. Visa kita – pakazūcha. Bla bla. Realiai laiko tempimas. Prie ko čia ministrai? Kalbu apie valdininkus. Planktoną. Savivaldos žmonės turi žinoti, kur su kuo bendrauti, ką paspausti, kur informaciją sužinoti ir t.t. Ai, ką čia kaimiečiui aiškinti. vistiek nedaeis.

  14. Pasiskaičiau. Ir ką? Vienas neįvardintas darbo vizitas į Vilnių. Neaišku ko. Visa kita – pakazūcha. Bla bla. Realiai laiko tempimas. Prie ko čia ministrai? Kalbu apie valdininkus. Planktoną. Savivaldos žmonės turi žinoti, kur su kuo bendrauti, ką paspausti, kur informaciją sužinoti ir t.t. Ai, ką čia kaimiečiui aiškinti. vistiek nedaeis.

  15. Kažkam sovietiniai- kolūkiniai- valstietiniai laikai labai nostalgiją kelia. Kai lietuviai su skilandžiais į Maskvą važiuodavo pinigų kaulyti.

Komentuoti

Turite komentarų? Komentuokite!